vilgyti

vilgyti
vìlgyti, -o (-ia), -ė tr. K, Rtr, Š, , , NdŽ, , LzŽ, OGLII378; Sut, N, L 1. truputį drėkinti paviršių: Vanduo šiltas rankoms, vìlgyti duoną minkant J. Gerai neatsimena, bet, rodos, jinai (motina) vilgydavo [duonos plutą] sūriu kmynais kvepiančiu skystimu L.Dovyd. Moterys siūlus rankom vìlgo Srj. Atnešė puoduką su vandeniu ir šaukštuką vìlgyt lūpom [po operacijos] Gg. Jis vis rijo seilę ir liežuviu vilgė džiūstančias lūpas A.Vien. Kap užeina galvos karštis, tai galvą vìlgau Vlk. Rožės (tokia liga) negalima vìlgyt Žrm. Vakarais motina suka ratelį, seilėmis vilgo spaliuotas pakulas L.Dovyd. [Sentėviai] ašaromis vilgė vis dėl jos (gimtosios žemės) tik meilės A1885,296. Tegu lūpas išdžiūvusias vilgys amžinųjų šaltinių vanduo K.Brad. Vilgyk, berne bernužėli, savo pentinėlius (d.) Nm. Tu jo (vainiko) daugiaus nenešiosi, žaliam vynužy nevìlgysi JV474. Pradėjo ašaromis vilgyt kojas jo DP476. Tu sausą vilgi ir drėgini KN60. Sūrios ašaros žandus vilgo Rod. Upeliai rūkus leidžia lyg dūmus, drėgnumu vilgia pievas ir krūmus BM432(Kp). Dangus, apniukęs ir surūgęs, sunkės mažais vandens lašeliais ir vilgė drėgną, jau šąlančią žemę J.Bil. Ilgai sėdėjau aš sukaustytas, o veidas buvo vilgomas dangaus rasos J.Gruš. | refl.: Tekilas vìlgosi ir neinkaista Brb.KBII172, NdŽ braukant drėgnomis rankomis formuoti, lyginti: Su vandeniu vìlgai vìlgai, padarai bakanus Č.laistyti, lieti: Vilgė lytus žemę J. Gausiuoju lietučiu [žemė] vilgoma dažnai sp. Per visą pavasarį tą vandenį tąsyt ir vis vìlgyt Btrm. 2. laikyti skystyje, mirkyti: Drobes vìlgiau vis upėn Azr. Audeklą vìlgom upėn ir tęsiam an pievos Dbč. Vis lygų reikia vìlgyt [balinamą audeklą] Pls. Dar vandenin vìlgai, kloji tuos audeklus Dg. | [Bičių duona] gaminama iš žiedadulkių, kurias vienos bitės neša ir krauna į korių akutes, o kitos, vilgydamos medumi, suslegia LTEII138.mirkyti, dažyti: Vìlgo, mirkina in taukus, kur nebus gardu Drsk.refl. tepti: Lūpų nudegimas alūnu vilgos Sln. 3. daryti drėgną, šlapinti: Ka kelis skauda, reika vìlgyti abrūsus ar kokį skurlį i dėti pri kelio Pln. Kam vìlgai kelnių apačias Drsk. Lietus lija, nesnori adiežos vìlgyt Lz. | refl.: Batai labai vìlgosis, reikia vėlei pamušdyt Btrm. 4. prk. gaivinti, stiprinti: Širdį vìlgyti NdŽ.
◊ nùgarą vìlgyti mušti: Drop, jam nùgarą vìlgyti (Jrk).
\ vilgyti; apvilgyt; atvilgyti; davilgyti; įvilgyti; išvilgyti; nuvilgyti; pavilgyti; pravilgyti; privilgyti; suvilgyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • vilgyti — vi̇̀lgyti vksm. Močiùtė seilėtais pir̃štais siūlą vi̇̀lgo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • davilgyti — ×davìlgyti (hibr.) tr. pakankamai vilgyti, lieti: Jau davìlgyta, kad ir rave [v]andenio pilna Kp. vilgyti; apvilgyt; atvilgyti; davilgyti; įvilgyti; išvilgyti; nuvilgyti; pavilgyti; pravilgyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Welkin — Wel kin, n. [OE. welken, welkene, welkne, wolcne, weolcne, AS. wolcen, pl. wolcnu, a cloud; akin to D. wolk, OFries. wolken, OS. wolkan, G. wolke, OHG. wolchan, and probably to G. welk withered, OHG. welc moist, Russ. & OSlav. vlaga moisture,… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • welk — Adj std. (8. Jh.), mhd. welc(h), ahd. welc, welh, as. welk Stammwort. In der älteren Sprache bedeutet das Wort auch feucht, weich , so daß offenbar eine Übertragung vorliegt von Stoffen, die durch Aufnahme von Feuchtigkeit schlaff werden (z.B.… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

  • welkin — sky (poetic), O.E. wolcen cloud, from P.Gmc. *welk (Cf. O.S. wolkan, O.Fris. wolken, M.Du. wolke, Du. wolk, O.H.G. wolka, Ger. Wolke cloud, from PIE *welgh wet (Cf. Lith. vilgyti …   Etymology dictionary

  • aliejinti — aliẽjinti, ina, ino tr. aliejumi vilgyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvilgyt — apvìlgyti tr. Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ; N, ŠT13 sušlapinti (ppr. paviršių), apšlakstyti, sudrėkinti: Mėsą apvilgyk tę rasalu, kad nebūtų sausa Kt. Apvìlgyk duoną, išėmęs iš pečiaus J. Ištraukia iš pečiaus [duonos kepalus], sudeda kur nors an lentos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvilgyti — atvìlgyti tr. Š, DŽ1, KŽ; SD1106, Sut, L, Ch1Moz13,10 1. vėl padaryti drėgną ko paviršių: Juk ir gerklė išdžiūvo bekalbant; laikas atvilgyti LzP. Atvìlgė liežuvį [v]andeniu, ir pradėjau kalbėt Pl. | prk.: Seile deivystės savo išminties atvilgis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • cukruoti — 1 cukruoti, uoja, ãvo 1. tr. Pn barstyti, tepti, vilgyti cukrumi. 2. refl. virsti cukraus kristalais: Geras medus visados cukruojasi Rm. Medus žiemą koriuose greičiau cukruojasi kaip cukrus J.Krišč. cukruoti; apcukruoti; pacukruoti; sucukruoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dažyluoti — ×dažyluoti, uoja, ãvo tr. tepti dažais, mirkyti, vilgyti: Vieni verpia, kiti vandeniu siūlą dažyluoja Vlk …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”